Tamsiais, niūriais rudens vakarais, kai medžiai jau būna numetę lapus, kai visiškai mažai saulės šviesos, gamta tarsi panirusi į sapną. Šiuo metų laiku švenčiama „Žibintų“ šventė. Šventė simbolizuoja vidinę žmogaus ugnį, moko mus ugdyti atjautą ir dosnumą, puoselėti savo sielos šviesą, saugoti ją, neleisti užgesti, dalintis su kitais.
Mūsų įstaigos ugdytiniai drauge su pedagogais ir tėveliais kūrė ir gamino žibintus, kuriuos vėliau nešėsi į šventę. Šventės dalyviai buvo įstaigos pedagogai ir jų ugdytiniai, pasivertę nykštukais, kurie ieškojo lobio. Radę brangakmenius dalinosi vieni su kitais.
Tikime, kad Žibintų šventė mus visus pripildė vidine šviesa, suteikė daug vilties. Vėjyje ir žibintų šviesoje sustiprinome gyvenimo trapumo, bendrumo pojūtį.
